Kaip sukurti savitarnos planą

Mes buvome išmokyti susieti žodį „aš“ su neigiama konotacija. Savarankiškas, apsėstas savimi, egocentriškas – tai visi žodžiai, rodantys narcizišką asmenybę, kurią kaltina visuomenė ir atstumia bendruomenės. Taigi, kaip rūpinimasis savimi gali būti geras žodis? Kaip galima pateisinti savo pareigų šeimai, draugams ir bendruomenei pristabdymą ir brangaus laiko skyrimą savo poreikiams? Ar tikrai reikia rūpintis savimi?

Kas yra rūpinimasis savimi?

Rūpinimasis savimi gavo daugybę apibrėžimų, tačiau jie visi grįžta prie vieno bendro vardiklio: veiksmų, kurių imamasi, kad paskatintų savo sveiką funkcionavimą ir gerovę. Tačiau, nepaisant apibrėžimo, rūpinimasis savimi neapsiriboja asmeniu. Požiūris į rūpinimąsi savimi peržengia individo ribas ir daro įtaką jo šeimai, bendruomenei ir visuomenei. Nes jei esame sveiki, sveiki ir patenkinti, galime padėti ir rūpintis aplinkiniais žmonėmis, tapti produktyvesnis ir gyventi geriausią gyvenimą neapkraunant sistemos.

Rūpinimasis savimi reiškia paklausti, ko tau reikia, ir pasirūpinti savimi. Tai nėra savęs mėgavimas ar savanaudiškumas. Tai gerai apgalvotas planas, leidžiantis susidoroti su gyvenimo stresą sukeliančiais veiksniais, sumažinti kaupiamąjį stresą ir ugdyti atsparumą. Tai neturi apimti sudėtingų strategijų, tačiau ji turi tapti jūsų kasdienybės dalimi, kad galėtumėte pasiekti fizinės, psichinės ir emocinės sveikatos tikslus. Savitarnos praktika yra įvairių formų, ir nėra vieno visiems tinkamo sprendimo. Jie suasmeninami pagal asmens poreikius, laiką ir tikslus.

Savitarnos rūšys

Rūpinimasis savimi gali būti tik daugiau miego, daugiau laiko praleidimas lauke arba daugiau laiko mėgavimasis su draugais. Tai gali būti bet koks veiksmas, padedantis išnaikinti kai kuriuos blogus įpročius ir pakeisti juos gerais įpročiais, kurie turi teigiamos įtakos jūsų gyvenimo kokybei. Rūpinimasis savimi – tai asmeninė kelionė, leidžianti tapti geresne savęs versija siekiant geresnio pasaulio. Yra daugybė savigarbos rūšių ir visos jos susilieja į vieną tikslą – gerovę.

Fizinė savęs priežiūra

Jūsų kūnas yra variklis, kuris leidžia jums veikti. Tarp jūsų kūno ir proto yra nenutrūkstamas ryšys. Kai esate sveikas ir tinkamas, jaučiatės geriau ir sugebate išvengti nerimo, depresijos ir kitų psichinės sveikatos sutrikimų. Fizinė savikontrolė gali pasireikšti taip:

• Reguliarus miego režimas (nuo 7 iki 9 valandų miego kiekvieną naktį)
• Subalansuota mityba (protingas valgymas arba intuityvus valgymas)
• Reguliarus fizinis aktyvumas (mažiausiai 150 minučių vidutinio intensyvumo mankštos per savaitę)
• Reguliarūs patikrinimai (bent kasmetiniai)
• Fizinis intymumas (atsižvelgimas į jūsų prisilietimo poreikius: apkabinimai, masažas, augintinio paėmimas)

Psichinė savigarba

Jūsų psichinė sveikata priklauso nuo jūsų minčių ir suvokimo apie save. Jei norite pasiekti psichologinę gerovę, turite išlaikyti aštrų protą ir užsiimti veikla, kuri meta iššūkį intelektualiai. Štai keletas savigarbos veiklų, skirtų jūsų psichinei sveikatai:

• Laikykite atspindintį žurnalą
• Investuokite į asmeninį augimą
• Skaityti
• Žaiskite smegenų žaidimus, kad pagerintumėte koncentraciją
• Išmok streso valdymo metodų
• Nustatyti ribas
• Praktikuokite užuojautą sau ir priėmimą
• Užmegzkite teigiamą vidinį dialogą
• Pasikalbėkite su terapeutu

Emocinis rūpinimasis savimi

Emocinis rūpinimasis savimi skatina drąsą patirti didžiulę emocijų paletę. Jame pagrindinis dėmesys skiriamas būdų, kaip susisiekti su savo jausmais, paieška ir saugios emocinio sąmoningumo aplinkos kūrimas. Emocinis rūpinimasis savimi leidžia nustatyti savo emocinius poreikius ir apima socialinę rūpinimąsi savimi ir santykių savigarba .

• Norėdami pasiekti savo emocijas, naudokite meditaciją, kvėpavimo pratimus ar žurnalą
• Raskite sveikų būdų apdoroti savo emocijas
• Pakvieskite meilę į savo gyvenimą (drąsinančius žodžius, malonius gestus, fizinį prisilietimą)
• Asmeninį laiką skirkite dalykams, kurie jums teikia džiaugsmo
• Praleiskite laiką su draugais ir artimaisiais
• Bendraukite su kitais reikšmingais būdais
• Tapkite įvairių socialinių grupių dalimi

Kodėl jums reikia savitarnos plano?

Kad jūsų savitarnos strategijos išsipildytų, jums reikia savitarnos plano. Nepakanka pasakyti, kad daugiau laiko skirsite savo poreikiams. Turite viską užsirašyti ir laikytis savo plano. Kodėl taip svarbu turėti savitarnos planą? Rūpinimosi savimi planas tampa jūsų kasdienių pareigų šurmuliu. Jūsų planas yra intervencijos priemonė, padedanti valdyti bet kokį papildomą stresą, kurį patiriate gyvenime, ir prevencinė priemonė, rodanti išeitį iš krizės.

Rūpinimosi savimi planas suteikia jums daugiau galimybių valdyti savo gyvenimą ir išmoko atskirti reaguoti ir reaguoti į chaotiškas aplinkybes, kurios gali atsirasti laikui bėgant. Jei jis yra fiziškai, ant popieriaus lapo, jūsų savitarnos planas gali padėti viską suprasti ir laikytis kurso. Jame pavaizduota rutina, kurios reikia laikytis, ir padeda išvengti pasiteisinimų, kad nesilaikote visko, ko reikia jūsų sveikatai ir gerovei.

Į ką reikėtų atsižvelgti kuriant savitarnos planą?

Savęs priežiūros planas yra individualus, tačiau jis neatmeta žmonių, kurie jūsų gyvenime yra svarbiausi. Kai kuriate savitarnos planą, galite įtraukti savitarnos partnerius, kad jie būtų atsakingi ir paremtų vienas kitą viso proceso metu. Tai padės susikurti rutiną, kurią galėsite integruoti į savo gyvenimą.

Atlikite savitarnos vertinimą ir sužinokite, ką galite padaryti, kad pagerintumėte savo savitarnos praktiką. Nustatykite dabartinius įpročius, kuriuos norite pakeisti, ir veiklą, kuri gali juos pakeisti. Raskite veiklą, kuri jums patinka ir gali prisidėti prie jūsų gerovės. Sudarykite veiklos sąrašą pagal įvairias jūsų gyvenimo dalis, pavyzdžiui, dirbti , fizinė sveikata, emocinis gyvenimas ir socialinis gyvenimas. Kiekvienai savo gyvenimo sričiai skirkite savitarnos praktiką, pvz., dalyvaukite tobulėjimo programose, vaikščiokite per pietus, medituokite ar dalyvaukite specialiuose šeimos ir draugų gyvenimo renginiuose.

Pagalvokite apie galimas kliūtis, kurios gali pakenkti jūsų savitarnos veiklai, ir suraskite strategijas, kaip jas įveikti. Galite dirbti kartu su savo partneriu ar draugais arba pritaikyti veiklą pagal savo kasdienybę. Niekas nėra iškaltas akmenyje, o jūsų rūpinimasis savimi visų pirma pritaikomas! Papasakokite savo artimiems draugams apie savo rūpinimosi savimi planą ir susiraskite savęs priežiūros bičiulių, kurie padėtų jums pasiekti kiekvieną tikslą. Kiekvienas iš jų gali turėti savitarnos planą.

Laikykite savo planą ten, kur galėtumėte jį matyti kiekvieną dieną, ir įdėkite darbo, kad tai įvyktų. Taip, kartais jūsų rūpinimosi savimi planas gali atrodyti nuobodus, sunkus ar kelti kaltės jausmą, tačiau neturėtumėte jo atsisakyti. Atsisakyti rūpintis savimi reiškia atsisakyti savęs! Nereikia visko daryti iš karto. Galite padalyti į mažus žingsnelius. Tai rūpinimosi savimi planas, o ne dar vienas streso šaltinis jūsų gyvenime.

Kiekvieną mėnesį vertinkite savo veiklą ir būkite realistiški, ką galite pasiekti. Norint, kad nauja veikla taptų įpročiu, reikia daugiau nei vieno mėnesio. Suplanuokite savo veiklą ir laikykitės programos, net jei to nenorite arba jums atrodo, kad neturite laiko. Rūpinimasis savimi turi tapti prioritetu, o savisaugos planas gali tapti gelbėjimo lynu, kurio jums reikia norint nugalėti stresą ir pagerinti gyvenimo kokybę.