Depresijos terapija: ar depresiją galima išgydyti?

Depresija yra psichikos liga, kuri gali sekinti ir paveikti gyvenimo kokybę. Jai būdingas liūdesio, beviltiškumo ir tuštumos jausmas. Depresija taip pat gali sukelti fizinių problemų, tokių kaip galvos skausmas, krūtinės skausmas ir virškinimo sutrikimai. Pagal Nacionalinis psichikos sveikatos institutas (NIMH) , depresija kasmet suserga apie 7 % suaugusiųjų JAV. Tai reiškia, kad maždaug 17 milijonų žmonių kasmet patiria depresiją.

Depresijos tyrimai rodo, kad sutrikimą gali sukelti genetinių, psichologinių ir aplinkos veiksnių derinys. Pavyzdžiui, žmonės, kurių šeimoje yra buvę depresijos, gali susirgti šia liga. Be to, psichologiniai veiksniai, tokie kaip stresas, nerimas ir žema savigarba gali sukelti depresiją . Galiausiai, aplinkos veiksniai, tokie kaip socialinė izoliacija, finansinės problemos ir trauminių įvykių poveikis, taip pat gali prisidėti prie depresijos epizodų vystymosi.

Depresijos rūšys

Yra daug depresijos tipų, ir kiekvienai jų reikia skirtingo gydymo. Dažniausios depresijos rūšys yra:

• didžioji depresija
• nuolatinis depresinis sutrikimas
• bipolinis sutrikimas
• sezoninis afektinis sutrikimas
• psichozinė depresija
• pogimdyminė depresija

Didžiosios depresijos sutrikimui būdingas nuolatinis liūdesio ar tuštumos jausmas, susidomėjimo veikla, kuri kažkada buvo maloni, praradimas ir sunku susikaupti. Nuolatinis depresinis sutrikimas yra tas pats, kas didžioji depresija, išskyrus atvejus, kai simptomai trunka ne ilgiau kaip dvejus metus. Bipoliniam sutrikimui būdingi dideli nuotaikos svyravimai nuo manijos iki depresijos.

Sezoninis afektinis sutrikimas atsiranda tik tam tikrais metų laikais, pavyzdžiui, žiemą ir rudenį. Psichinė depresija atsiranda, kai žmogaus depresijos simptomus lydi kliedesiai ir (arba) haliucinacijos. Pogimdyminė depresija yra panaši į didžiąją depresiją, išskyrus tai, kad ji pasireiškia po gimdymo.

5252 angelo numeris

Dažniausi depresijos simptomai

Depresija yra daugiau nei vien tik nusiminimas ar blogos dienos išgyvenimas. Depresija yra nuolatinė psichinė liga, kuri gali trukdyti visais gyvenimo aspektais, įskaitant darbą, mokyklą ir asmeninius santykius. Depresijos simptomai gali būti:

• Didžiąją laiko dalį jautiesi liūdnas, tuščias ar beviltiškas
• Prarastas susidomėjimas veikla, kuri anksčiau teikė malonumą
• Apetito ar svorio pokyčiai
• Per daug miegate arba turite miego sutrikimų
• Daugelį dienų jaučiatės pavargę arba turite mažai energijos
• Jaučiasi bevertis, kaltas ar bejėgis
• Sunku susikaupti, priimti sprendimus ar prisiminti dalykus
• Mintys apie mirtį ar savižudybę arba bandymas nusižudyti

Įvairūs depresijos gydymo būdai

Laimei, depresija yra gydoma psichinė liga. Depresija dažnai gydoma vaistų ir terapijos deriniu. Antidepresantai gali subalansuoti chemines medžiagas smegenyse, kurios gali sukelti depresiją. Terapija gali padėti žmonėms, sergantiems depresija, išmokti susidoroti su neigiamomis mintimis ir jausmais bei spręsti veiksnius, kurie prisideda prie depresijos.

Kognityvinė elgesio terapija

Nors yra daug įvairių depresijos gydymo būdų, vienas iš efektyviausių yra kognityvinė elgesio terapija (CBT). CBT padeda pacientams, sergantiems depresija, nustatyti ir pakeisti neigiamus mąstymo modelius, kurie prisideda prie jų depresijos.

Įrodyta, kad jis yra veiksmingas tiek lengvos, tiek lėtinės depresijos gydymas. Vienas tyrimas parodė, kad 70% žmonių, kuriems buvo taikoma kognityvinė elgesio terapija (CBT), labai sumažėjo jų simptomai. Tai buvo palyginti su tik 35% tų, kurie negavo jokios terapijos.

Kognityvinė elgesio terapija (CBT) yra psichoterapijos rūšis, padedanti žmonėms suprasti ir formuoti savo mintis ir jausmus. CBT gali padėti žmonėms, turintiems nerimo sutrikimų , nuotaikos sutrikimai, valgymo sutrikimai ir kiti psichikos sutrikimai. CBT taip pat gali padėti žmonėms, turintiems fizinės sveikatos sutrikimų, tokių kaip lėtinis skausmas.

Kognityvinė terapija remiasi idėja, kad mūsų mintys ir jausmai veikia mūsų elgesį. Jei galime pakeisti savo mintis ir jausmus, galime pakeisti savo elgesį. CBT yra trumpalaikė, į tikslą orientuota terapija. Jis dažnai trunka nuo 8 iki 10 savaičių, tačiau prireikus gali būti įtrauktas į ilgesnį gydymo procesą.

CBT paprastai atliekama individualiose sesijose, tačiau ji taip pat gali būti atliekama grupės ar šeimos užsiėmimuose. CBT metu dirbsite su savo terapeutu, kad nustatytumėte mintis ir jausmus, kurie jums kelia problemų, ir išmoksite juos pertvarkyti. CBT taip pat gali apimti baimių atpažinimą ir susidūrimą su ja, kad išmoktumėte su jomis susidoroti.

Tarpasmeninė terapija

Tarpasmeninė terapija yra viena iš psichoterapijos formų, padedančių žmonėms pagerinti santykius su kitais. Tai gydymo forma, kuri gali būti naudojama depresijai, nerimui ir kitoms psichikos sveikatos sąlygoms gydyti.

Tarpasmeninė terapija orientuota į čia ir dabar o ne apie praeitį. Tai gali padėti žmonėms suprasti, kaip dabartiniai santykiai veikia jų nuotaiką ir elgesį. Tai taip pat gali padėti žmonėms įgyti naujų bendravimo su kitais ir konfliktų sprendimo įgūdžių.

Tarpasmeninė terapija dažniausiai taip pat yra trumpalaikė. Paprastai tai atliekama kas savaitę trunkančiais 50 minučių užsiėmimais. Tarpasmeninę terapiją gali atlikti psichiatras, psichologas arba klinikinis socialinis darbuotojas.

Psichodinaminė terapija

Psichodinaminė terapija yra terapijos rūšis, kurios metu dėmesys sutelkiamas į nesąmoningą protą ir ankstyvos vaikystės patirtį. Jis pagrįstas įsitikinimu, kad mūsų dabartinį elgesį įtakoja mūsų praeities patirtis.

Šis gydymo būdas gali būti naudingas žmonėms, kurie kovoja su depresija. Tyrinėdami nesąmoningą protą, galime geriau suprasti, kodėl kas nors patiria depresiją, ir padėti jam tai padaryti sukurti naujus įveikos mechanizmus .

Psichodinaminė terapija paprastai trunka keletą mėnesių ar metų. Paprastai tai atliekama kas savaitę trunkančiais 50 minučių užsiėmimais.

Muzikos terapija

Muzikos terapija yra terapijos rūšis, kurios metu muzika naudojama asmens psichinei ir emocinei gerovei pagerinti. Įrodyta, kad įvairios muzikos terapijos formos yra veiksmingos gydant depresiją. „The Journal of Positive Psychology“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad muzikos terapija buvo susijusi su sumažėjusiais depresijos simptomais, nerimu ir stresu.

Individuali muzikos terapija gali būti veiksmingas depresijos gydymas, nes gali pagerinti nuotaiką, sumažinti stresą ir paskatinti atsipalaiduoti. Jei svarstote muzikos terapiją kaip depresijos gydymą, svarbu pasikonsultuoti su kvalifikuotais muzikos terapeutais, kurie gali pritaikyti užsiėmimus pagal jūsų konkrečius poreikius ir depresijos simptomų sunkumą.

dėmesingumas sau užuojauta

Magnetinė stimuliacija

Magnetinė stimuliacija yra perspektyvus naujas depresijos gydymo būdas. Magnetinėje stimuliacijoje magnetinis laukas naudojamas smegenų nervinėms ląstelėms stimuliuoti. Tai gali padėti pagerinti nuotaiką ir palengvinti depresijos simptomus.

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad magnetinė stimuliacija buvo veiksmingesnė nei vaistai gydant depresiją. Tyrimas parodė, kad žmonėms, kurie gavo magnetinę stimuliaciją, depresijos simptomai sumažėjo žymiai labiau nei tiems, kurie gavo vaistus.

Savipagalba sergant depresija

Savipagalba yra būtina gydant depresiją. Tai geriausias psichologinės terapijos priedas ir gali būti galinga depresijos įveikimo priemonė. Savipagalba būna įvairių formų , įskaitant knygas, svetaines ir programas. Vieni geriausių savipagalbos patarimai sergant depresija apima:

• Reguliariai mankštintis. Pratimai gali pagerinti jūsų nuotaiką ir jaustis geriau.
• Valgyti sveiką mitybą. Maistingo maisto vartojimas gali padėti pagerinti jūsų nuotaiką ir energiją.
• Leisti laiką su draugais ir šeima. Laiko leidimas su artimaisiais gali padėti jaustis geriau.
• Pertraukos nuo elektronikos. Per daug laiko elektroniniuose įrenginiuose gali pabloginti nuotaiką.
• Atsipalaidavimo technikų praktikavimas. Gali padėti atsipalaidavimo metodai, tokie kaip joga ar meditacija nuraminti protą ir pagerinti nuotaiką .
• Žurnalų rašymas. Rašymas apie savo mintis ir jausmus gali padėti geriau juos suprasti ir valdyti. Žurnalų rašymas taip pat gali būti būdas stebėti savo pažangą, kai dirbate siekdami pagerinti savo psichinę sveikatą.

Tačiau savipagalba neturėtų būti laikoma terapijos pakaitalu. Norint tiksliai diagnozuoti depresiją, svarbu bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais ir pasitelkti savipagalbą kaip bendro gydymo plano dalį.

Kada kreiptis į depresijos gydymą

Terapija gali būti svarbi sveikimo dalis žmonėms, patyrusiems sunkią patirtį, pavyzdžiui, traumą ar prievartą. Tai taip pat gali padėti žmonėms, kurie susiduria su dideliais gyvenimo pokyčiais, pavyzdžiui, skyrybomis ar išėjimu į pensiją.

Apskritai patartina kreiptis į terapiją, kai kovojate su problema, kuri neigiamai veikia jūsų kasdienį gyvenimą. Tačiau gali būti tam tikrų laikotarpių, kai gydymas būtų ypač naudingas. Pavyzdžiui, jei jaučiate depresijos simptomus, jūsų problemų aptarimas su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais gali būti svarbus žingsnis valdant jūsų būklę ir gaunant pagalbą.

Jei patyrėte trauminį įvykį, terapija gali padėti jums apdoroti savo patirtį ir pradėti gydytis. Terapija taip pat gali suteikti įrankių ir paramos, padėsiančios naršyti lytinės tapatybės kovose ir susitaikyti su savo autentišku savimi. Lytį patvirtinanti priežiūra yra gyvybiškai svarbi dėl LGBTQ+ bendruomenės nariai kurie dažnai susiduria su psichikos sveikatos sutrikimų, įskaitant depresiją, išsivystymo rizika.

Individuali psichoterapija gali būti trumpalaikė arba ilgalaikė, priklausomai nuo individo poreikių ir simptomų sunkumo. Kai kuriems depresija sergantiems asmenims, kuriems pasireiškia lengvos depresijos ar vidutinio sunkumo depresijos simptomai, reikia tik kelių seansų, kad sugrįžtų į vėžes, o kitiems gali prireikti nuolatinės paramos, kad susidorotų su sunkios depresijos padariniais.

Galiausiai sprendimas, kada kreiptis į gydymą, yra asmeninis. Jei jums kas nors gyvenime kyla sunkumų, gali būti naudinga pasikalbėti su psichikos sveikatos specialistu, kad sužinotumėte, ar jis gali padėti jums išspręsti šią problemą.